I hope you enjoy this blog post.

If you want us to appraise your luxury watch, painting, classic car or jewellery for a loan, click here.

„Tate Modern” meno galerijos – istorija, įdomūs faktai ir garsios kolekcijos

Table of Contents

Kokios yra 4 „Tate Modern” galerijos?

1. „Tate Britain

„Tate Britain” yra Pimlico rajone, Londone, buvusio „Millbank” kalėjimo vietoje. 1987 m. vyras, vardu Henris Tate’as, finansavo pradinę Nacionalinės britų meno galerijos statybą.

Iš pradžių ji buvo Nacionalinės galerijos priestatas, vėliau tapo žinoma kaip „Tate” galerija. Tate’as taip pat padovanojo galerijai savo meno kolekciją. Jis mėgo kolekcionuoti britų Viktorijos laikų meno kūrinius, globojo prerafaelitų dailininkus, o jo kolekcijoje buvo Johno Everetto Milliaso „Ofelija”, 1851-2 m., ir J. W. Waterhouse’o „Šalotės dama”, 1888 m.

XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje „Tate” galerijos kolekcija išsiplėtė, įtraukdama tarptautinius šiuolaikinius menininkus, kai ji kontroversiškai įsigijo kolekciją, kurią ketinta saugoti Dubline. Iš čia jie tęsė tarptautinio ir šiuolaikinio meno įsigijimą. Šeštajame dešimtmetyje „Tate” nutraukė ryšius su Nacionaline galerija ir pradėjo savarankišką veiklą.

Bėgant metams „Tate” investavo į šio pastato plėtrą, nes ir toliau didino savo kolekciją ir įsipareigojimus rengti pasaulinio lygio laikinas parodas. Tačiau jam augant tapo akivaizdu, kad Londone reikia antro muziejaus – „Tate Modern”.

2. „Tate Liverpool

„Tate Liverpool” yra garsiajame Liverpulio Alberto doke. Iš pradžių laikytas „Šiaurės Tate”, jis buvo atidarytas visuomenei 1988 m. ir turėjo turėti išskirtinį identitetą, orientuojantis į jaunesnę auditoriją, pasitelkiant edukacinę programą.

Tai buvo „Tate Modern” meno galerijos pirmtakė, kuri buvo būsimų dalykų nuojauta. Britų popdailininkas seras Peteris Blake’as sukūrė kavinės dizainą su dėmių motyvais, kuriuos mes jau pažįstame iš jo darbų.

2008 m. Liverpulis buvo paskelbtas Europos kultūros sostine. Šiam įvykiui pažymėti „Tate Liverpool” surengė 2007 m. Turnerio premijos konkursą. Tai buvo pirmas kartas, kai apdovanojimas buvo surengtas ne Londone.

3. Tate St Ives

St Ivese gyveno garsi britų menininkė Barbra Hepworth – po jos mirties jos namai Kornvalyje buvo paversti muziejumi ir skulptūrų sodu. 1980 m. „Tate” perėmė nuosavybę ir pamatė unikalią galimybę įkurti dar vieną galeriją.

Šiai vizijai įgyvendinti buvo pasirinkta buvusi dujų gamykla, iš kurios atsiveria vaizdas į Porthmeoro paplūdimį ir Atlanto vandenyną. „Tate St Ives” atidarytas 1993 m., finansuotas vietos bendruomenės, Henry Moore’o fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. „Tate St Ives” skolina meno kūrinius iš „Tate” kolekcijos, ypač tuos, kuriuos sukūrė su šia vieta susiję menininkai.

Per metus ją vidutiniškai aplanko 240 000 lankytojų, ir šis skaičius laikomas tokiu sėkmingu, kad 2017 m. svetainė buvo atnaujinta ir išplėsta. Tarp žymiausių parodos dalyvių yra Virginia Woolf, Patrickas Heronas ir Amie Siegel.

4. „Tate Modern

„Tate Modern” meno galerija duris atvėrė 2000 m. – jauniausia iš visų „Tate” galerijų. Didėjant „Tate Britain” kolekcijai ir kuratorinei praktikai, jos dydis tapo apribojimu. Senesnėje „Tate” galerijoje daugiausia dėmesio būtų skiriama britų kolekcijos daliai, kurioje eksponuojami kūriniai, sukurti nuo 1500 m., o „Tate Modern” meno galerijoje – šiuolaikiškesniems kūriniams, kuriuose būtų eksponuojami kūriniai, sukurti nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio iki šių dienų.

Apsilankymas „Tate Modern” yra nemokamas, nebent ketinate aplankyti pagrindinę parodą, pagrindinę plačią kolekciją, kurioje yra Rothko, Matisse’o, Warholo, Pollocko ir daugelio kitų žymių menininkų kūrinių. Turbinų salėje, kuri yra ne tik labai įspūdinga erdvė, bet ir viešoji meno kūrinių erdvė.

Lankydamiesi „Tate Modern” taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad tai ne tik galerija, bet ir vienas geriausių Jungtinės Karalystės meno knygynų, iš kurio atsiveria fantastiški vaizdai į šiaurės ir pietų Londoną. „Tate Modern” yra antras pagal populiarumą Londono muziejus, kuriame kasmet apsilanko daugiau nei 6 mln. lankytojų.

10 įdomių faktų, kurių galbūt nežinojote apie „Tate Modern” meno galerijas ir muziejus

1. Cukrus ir menas

Henris Teitas finansavo pirmąją Teito galeriją ir padovanojo savo 65 paveikslų kolekciją Nacionalinei galerijai. Būdamas 20 metų Tate’as atidarė maisto prekių parduotuvę, o sulaukęs 35-erių turėjo dar 6, tačiau Tate’as labiau žinomas kaip pramonininkas. Jis uždirbo pinigus prekiaudamas cukrumi. „Tate & Lyle” cukraus galima nusipirkti ir šiandien.

2. Tai nemokama

Londono „Tate Britain” ir „Tate Modern” muziejuose bei Liverpulio „Tate” muziejuje galima lankytis nemokamai. Pagrindinės „Blockbuster” parodos nėra nemokamos, tačiau jas tikrai verta aplankyti.

3. Panoraminiai vaizdai

Šeštasis „Tate Modern” aukštas yra mažiau lankytojų lankoma vieta. Ženklinimas rodo, kad tai virtuvės ir baro zona, tačiau iš čia taip pat atsiveria vienas geriausių panoraminių vaizdų į Londono miestą, įskaitant Šv. Pauliaus katedrą, esančią kitoje Temzės upės pusėje. Apsilankius „Tate Modern”, tai būtina.

4. Nacionalinės galerijos

„Tate Britain” iš pradžių vadinosi Nacionaliniu britų meno muziejumi. Iš pradžių jis buvo susijęs su 1924 m. atidaryta Nacionaline galerija, kuri dabar yra Trafalgaro aikštėje. Šio muziejaus nereikia painioti su 1852 m. atidarytu V&A muziejumi, kuris ilgą laiką buvo vadinamas Nacionaliniu meno muziejumi. Nenuostabu, kad visuomenė pradėjo jį vadinti Tate’u. Iki 1954 m. „Tate” iš tiesų kontroliavo Nacionalinė galerija.

5. Nuo Tate iki Tate

Aplankyti „Tate Modern” ir „Tate Britain” nėra lengva. Nuo vieno iki kito pėsčiomis nueisite per 40 minučių, o važiuojant metro reikės persėsti arba šiek tiek pasivaikščioti. Tačiau yra kitas būdas nuvykti iš vieno muziejaus į kitą. Londone tarp „Tate Modern” ir „Tate Britain” muziejų kursuoja specialus keltas. Kelionė trunka 25 minutes ir trunka pro žymiausius Temzės upės pastatus.

6. Jaunas ir garsus

„Tate Modern” yra viena garsiausių meno galerijų pasaulyje. Tai toks „Tate” prekės ženklo sinonimas, kad jo lankytojų skaičius nuolat nustelbia „Tate Britain”. 2009 m. „Tate Modern” meno galerijoje apsilankė maždaug 5 mln. lankytojų daugiau. Tačiau „Tate Modern” yra jauniausias iš savo brolių ir seserų, duris atvėręs 2000 m. „Tate Britain” yra seniausias – jis atidarytas 1897 m., taigi 102 metais senesnis.

7. Lankytojai

„Tate Modern” yra vienas lankomiausių muziejų ne tik Londone, bet ir visoje Jungtinėje Karalystėje. Antrą vietą po Britų muziejaus užimantį „Tate Modern” 2019 m. aplankė apie 6 mln. lankytojų. „Tate Britain” gavo beveik 2 mln. Liverpulio „Tate Liverpool” gavo 660 000, o St Iveso – 278 000. Dėl to „Tate Modern”, Didžiosios Britanijos ir Liverpulio „Tate Liverpool” pateko į lankomiausių Didžiosios Britanijos muziejų šimtuką.

8. Ternerio premija

Turnerio premija – tai kasmet, nuo 1984 m., teikiamas apdovanojimas už britų meną. Iki 2007 m. ji buvo rengiama „Tate Britain” muziejuje, o nuo 2007 m. – „Tate Liverpool” muziejuje. Dabar „Tate Britain” renginį organizuoja kas dvejus metus, o kitais metais jį rengia už Londono ribų esanti vieta.

9. „Tate” kolekcija

2022 m. kolekcijoje sukaupta daugiau kaip 65 000 meno kūrinių. Joje yra tapybos, skulptūros, fotografijos, vaizdo, garso, performanso ir skaitmeninių kūrinių, kurių amžius siekia 1500 m. Visą kolekciją galite peržiūrėti svetainėje. Ne visi kūriniai saugomi Londono muziejuose – kai kurie iš jų skolinami kitoms galerijoms (įskaitant St Iveso ir Liverpulio), o kai kurie yra net privačiose kolekcijose.

10. Tate nariai

„Tate” nariai, įkurti 1957 m. kaip „Tate” galerijos draugai, renka pinigus meno kūriniams pirkti ir galerijoms populiarinti. Jų indėlis reiškia, kad „Tate” kolekcija yra prieinama visiems žmonėms, įskaitant nemokamą įėjimą ir prieigą prie kolekcijos internete. „Tate Members” nariai suteikė galimybę įsigyti 400 šedevrų, tokių kaip Pikaso „Verkianti moteris”.

5 garsiausios kolekcijos, kada nors eksponuotos „Tate” meno galerijose ir muziejuje

1. Turnerio kolekcija

Josephas Mallordas Williamas Turneris – bene vienas garsiausių visų laikų britų dailininkų. Miręs jis savo kolekciją paliko tautai. Turnerio palikimą sudaro 180 aliejinių paveikslų ir 19 000 piešinių bei akvarelių eskizų sąsiuviniuose. Pirmiausia paveikslas buvo eksponuojamas Nacionalinėje galerijoje ir Britų muziejuje, nes nebuvo pakankamai vietos, kad būtų galima jį visą patalpinti, kaip norėjo Turneris.

Tačiau seras Josephas Joelis Duveenas paaukojo 20 000 svarų sterlingų, kad būtų galima pastatyti priestatą, skirtą būtent šiems meno kūriniams. Šis darbas buvo baigtas 1910 m., o nuo to laiko Turnerio darbai saugomi „Tate Britain” muziejuje. Šiuo metu jis yra Tate Britain Clore galerijoje, specialiai pastatytoje priestato dalyje, kurioje saugomi Turnerio eskizų sąsiuviniai.

2. Kandinskis Solomono R. Guggenheimo muziejui

Solomono R. Guggenheimo Kandinskio kolekcija yra garsi. Šioje kolekcijoje pristatomi ne tik kai kurie garsiausi jo kūriniai, bet ir visa jo, kaip menininko, raida.

Kolekcija į „Tate” atkeliavo 1958 m. ir pristatė dvi labai įtakingas Kandinskio puses: laisvą ekspresiją, kuri buvo būdinga jo kūrybai 1909-1918 m., ir labiau geometrinį stilių, kurį jis demonstravo 1921-1935 m. Pastarasis stilius padarė didelę įtaką grupei Paryžiaus tapytojų.

Tokie dailininkai kaip Pikaso ir Matisas perėmė šį geometrinį stilių, laikydami jį politinio maišto forma, ir taip pat tapo labai įtakingais menininkais.

3. Johno Hay Whitney kolekcija

Johno Hay Whitney kolekcijoje – nuo Blake’o, Raeburno ir Romeny iki Renoiro, Van Gogo ir Matisse’o – visų šių neįtikėtinai gerai žinomų menininkų darbai. Kai kurios iš šių senesnių akvarelių kabėjo ant jo šeimos namų sienų ir vėliau tapo jo kolekcijos dalimi. Vienas iš ankstesnių jo pirkinių buvo Renoiro „Moulin de la Galette”. 1876 m. buvo jo susidomėjimo ir susižavėjimo prancūzų tapytojais ženklas.

Whitney kolekcionavo Renoiro sekėjus Lautrecą, Gauginą ir Matisse’ą. Jo kolekcijoje yra vienas didžiausių Van Gogo ilgos autoportretų serijos pavyzdžių. Ši kolekcija 1961 m. buvo eksponuojama „Tate Britain” parodoje.

4. Froehlich kolekcija

Froehlicho kolekciją sudaro šiuolaikiniai Vokietijos ir JAV menininkai. Kolekcijoje yra daugiau kaip 320 kūrinių, kuriuos sukūrė 10 amerikiečių ir 9 vokiečių menininkai. Abiejų šalių meną kolekcininkas pradėjo kolekcionuoti po to, kai šeštajame ir septintajame pokario dešimtmetyje gyveno Vokietijoje ir Amerikoje.

Kolekciją sudaro svarbiausios to meto asmenybės, tarp jų Josephas Beuysas, Andy Warholas, Bruce’as Naumanas, Gerhardas Ritcheris ir kiti. Ši kolekcija 1999 m. buvo eksponuojama „Tate Liverpool”.

5. Andy Warholo vizualiųjų menų fondas

Turbūt teisinga būtų sakyti, kad Andy Warholas gavo kur kas daugiau nei savo 15 minučių šlovės. Jo vardas yra poparto sinonimas ir jis gali būti garsiausias visų laikų dailininkas.

Jo imigrantiška kilmė ir noriai priimamas vartotojiškumas bei įžymybės priminė amerikietiškąją svajonę. Jo kūriniuose užfiksuoti pokario kultūros pokyčiai, kurie tebėra aktualūs ir šiandien. Ši kolekcija buvo eksponuojama 2020 m. „Tate Modern” meno galerijoje.

„Tate Modern” meno galerijos ir muziejaus istorija, Londonas

Iš keturių didžiųjų „Tate Modern” meno galerijų „Tate Modern” muziejus Londone yra naujausias, tačiau dažnai laikomas ikoniškiausiu. Ji įsikūrusi buvusioje Banksaido elektrinėje, tiesiai priešais Švento Pauliaus katedrą, puikiai atspindinčią didžiojo meno įvairovę.

Ši įvairovės sąvoka tinka ir parodose: „Tate Modern” didžioji Turbinų salė garsėja konceptualiomis instaliacijomis, o viršutinio aukšto galerijos supažindina lankytojus su įdomia šiuolaikinio meno istorija. Pats „Tate Modern” meno galerijos pastatas yra didžiausias galerijos kūrinys, ir jis atlieka svarbų vaidmenį rengiant parodas.

„Tate Modern” meno galerijos ir muziejaus Londone architektūros istorija

1992 m. „Tate Trustees” pradėjo ieškoti architektūrinio pasiūlymo naujai tarptautinio modernaus ir šiuolaikinio meno galerijai. Jį reikėjo atskirti nuo „Tate Britain”, kuris nuo 1897 m. buvo įsikūręs kitoje gatvės pusėje, Millbanke, tačiau jis turėjo išlaikyti įtakos atmosferą, dėl kurios „Tate Britain” tapo žinomas.

Naujosios galerijos vieta pasirinkta Banksaido elektrinė. Ikoniška, bet apšiurusi elektrinė buvo nebenaudojama nuo 1981 m., tačiau Temzės panoramoje ji užėmė tokią vietą, kad jos forma visada buvo svarbesnė už funkciją. Buvo paskelbtas konkursas: šiam nebenaudojamam pastatui, beveik tokio pat dydžio kaip Vestminsterio abatija, reikėjo naujos paskirties.

Projekto konkursą laimėjo mažai žinomų šveicarų architektų pora Herzogas ir De Meuronas. Kai kuriems šis sprendimas buvo nesuprantamas. Didžiosios Britanijos architektų bendruomenėje buvo daugybė modernistų vizionierių, kurie buvo nusivylę viešųjų architektūrinių užsakymų stoka.

Galiausiai Herzogo ir De Meurono pasiūlymas buvo pasirinktas ne tik dėl autentiškumo, bet ir dėl dizaino. Atrodė, kad iš visų dalyvių jie mažiausiai siūlė „daryti”. „Tate” patikėtiniams buvo svarbu išsaugoti daug originalaus pastato charakterio, ir jie labai palankiai įvertino Herzogo ir De Meurono pasiūlytą 35 metrų aukščio turbinų salės, kaip dramatiško įėjimo, ir naujos katilinės, kaip galerijos erdvės, derinį.

Turėdami 12 milijonų svarų sterlingų dotaciją, kurią skyrė Anglijos regeneravimo agentūra „English Partnerships”, 1996 m. įsigijo sklypą ir pradėjo darbus.

Po ketverių metų „Tate” modernaus meno galerijos įsiveržė į Londono kultūros sceną. Šiandien „Tate Modern” muziejus yra vienas iš trijų populiariausių Jungtinės Karalystės turistų lankomų objektų, todėl nenuostabu, kad kasmet jis Londono ekonomikai atneša 100 mln. svarų sterlingų.

Ši ekonominė įtaka yra tiesioginis išskirtinių ir nuolat novatoriškų meno parodų rezultatas.

Londono „Tate Modern” galerijų kuratorinė istorija: nemokamos ekspozicijos

Šios galerijos sienas puošia daugybė garsių vardų. Čia eksponuojami Warholo, Lichensteino, Picasso, Matisse’o ir Rothko darbai.

Per visą 18 metų trukusią „Tate Modern” galerijos istoriją meno kūriniai visuomet buvo eksponuojami pagal temas, o ne pagal chronologiją. 1900 m. pagamintas kūrinys gali mielai stovėti šalia 2018 m. pagaminto kūrinio, jei tik juos sieja teminis ryšys. Toks subjektyvus požiūris į kuratorystę reiškia, kad „Tate Modern” muziejaus ekspozicijos dažnai keičiasi. Maždaug kas penkerius metus kuratoriai atnaujina meno kūrinių pristatymą.

Pradinis parodos eksponavimas vyko 2000-2006 m., o kūriniai buvo suskirstyti į:

– Istorija / atmintis / visuomenė
– Aktas / veiksmas / kūnas
– Kraštovaizdis / medžiaga / aplinka
– Natiurmortas / objektas / realus gyvenimas

2006 m. „Tate Modern” muziejuje ir galerijoje pristatytoje antrojoje ekspozicijoje daugiausia dėmesio skirta svarbiausiems XX a. meno momentams. Jame lankytojams buvo nurodytos konkrečios sritys:

– Medžiaginiai gestai
– Poezija ir svajonė
– Energija ir procesas
– Srauto būsenos

Šis pakabinimas buvo labai sėkmingas, todėl 2012 m. trečią kartą kabinant paveikslą buvo atlikta mažiau pakeitimų:

– Poezija ir svajonė
– Struktūra ir aiškumas
– Pakeistos vizijos
– Energija ir procesas
– Scenos kūrimas

2016 m. birželį „Tate Modern” kuratoriai perskirstė kūrinius į šias kategorijas:

– Pradinis ekranas
– Menininkas ir visuomenė
– Studijoje
– Medžiagos ir objektai
– Žiniasklaidos tinklai
– Tarp objekto ir architektūros
– Atlikėjas ir dalyvis
– Gyvieji miestai

Kiekvienoje iš parodų daugiausia dėmesio skiriama menininkų dialogui. Vienas iš labiausiai vertinamų sugretinimų – Claude’o Monet „Vandens lelijos” ir Marko Rothko „Be pavadinimo”. Pastatę juos vieną šalia kito, lankytojai gali įvertinti, kaip du menininkai savo žavėjimąsi drumzlina ir kintančia šviesa parodo labai skirtingai.

„Tate Modern”: saldi cukraus pirklio dovana

„Tate Modern” galerijose galima nemokamai apžiūrėti geriausius pasaulio šiuolaikinio meno kūrinius – už tai turime dėkoti cukrui ir filantropijai.

XIX a. cukraus pirklys Henris Tate’as (Henry Tate) pirmasis padovanojo 80 000 svarų sterlingų ir didžiulę šiuolaikinių paveikslų kolekciją vyriausybei, o kartu ir Jungtinės Karalystės gyventojams bei svečiams.

Dabar „Tate Modern” muziejų Londone kasmet aplanko penki milijonai žmonių. Dėl Henry Tate’o originalios dovanos didingo meno įvairovė, kurią atspindi tiek pastatas, tiek jame esantys meno kūriniai, yra visiems siūloma idėja.

Mūsų meno dirbinių lombarde Mayfair mieste siūlome greitąjį kreditą su minimaliu dokumentų kiekiu ir profesionalias konsultacijas. Teikiame diskretiškas, aukštos klasės lombardo paslaugas, įskaitant skolinimasis prieš vaizduojamojo meno dėl įvairių menininkų, pvz. Andy Warholas, Bernardas Bafetas, Damienas Hirstas, Davidas Hockney, Marc Chagall, Raoul Duffy, Sean Scully, Tom Wesselmann, Tracey Emin, Banksy, Roy Lichtenstein ir kiti.ul Duffy, Sean Scully, Tom Wesselmann, Tracey Emin, Banksy, Roy Lichtenstein ir kiti.